Nevaisingumo priežastys

Abiejų lyčių vaisingumą lemia daug genetinių ir išorinių veiksnių. Dėl tų veiksnių įtakos Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, yra apie 15 proc. nevaisingų porų. Vaisingumo mažėjimas visame pasaulyje skatina mokslininkus tyrinėti nevaisingumo priežastis, kad būtų galima kuo tiksliau nusakyti nevaisingumo problemos sprendimo būdus. Šeima nevaisinga gali būti dėl moters, vyro arba abiejų sutuoktinių negalėjimo turėti vaikų. Yra ir tariamo nevaisingumo atvejų, kai abu sutuoktiniai vaisingi, bet nesusilaukia vaikų dėl savojo vaisingumo ypatumų ir jų nežinojimo.

Manoma, kad moterų nevaisingumas šeimoje yra dažnesnis – 40-60 proc., vyrų – apie 30 proc., abiejų – apie 15-20 proc. 10-15 proc. nevaisingumo priežasčių nepavyksta išaiškinti. Apie 80 proc. porų nevaisingumas yra medicininio/somatinio pobūdžio, tačiau mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys akivaizdžiai leidžia suprasti, jog labiausiai vaisingumui kenkia veiksniai, susiję su išorine aplinka ir gyvenimo būdu.

Priežasčių, lemiančių absoliutų nevaisingumą, nėra daug: tai genetinės priežastys, situacijos, kai moteris neturi gimdos, kiaušintakių, o vyrams stipriai pakenktos sėklidės.

60 proc. moterų nevaisingumo priežastis yra hormonų pusiausvyros sutrikimai. Jie atsiranda dėl psichinių veiksnių arba vidaus sekrecijos liaukų ligų. Jei susirgimas sėkmingai išgydomas, susitvarko visos hormonų sistemos pusiausvyra.

Galimos psichinio pobūdžio priežastys: konfliktai su partneriu ar tėvais, į save ar kitus nukreipta slopinama agresija, asmenybės tapatumo problemos, nesąmoningas nėštumo atmetimas, įtampa profesinėje veikloje ar šeimoje. Jei noras turėti kūdikį tampa visa lemiančiu poreikiu, atsiranda savotiška jausmų prievarta. Kartais trukdo pastoti ir netgi blogina moters būklę užsitęsęs, varginantis nevaisingumo gydymas. Būna, kad ilgus metus beviltiškai bandžiusios pastoti moterys atsisakiusios visų rekomenduotų gydymo būdų netikėtai tampa motinomis.

Vaisingumo problemų dažniau atsiranda vyresniame amžiuje, nes kenksmingų veiksnių įtaka kaupiasi, todėl nepatartina atidėlioti vaiko gimimo dėl karjeros ar geresnių buitinių sąlygų.

Nustatyta, kad vyro ir moters vaisingumą sumažina toksinis alkoholio poveikis. Alkoholis tiesiogiai veikia lytines ląsteles bei trukdo organizmui įsisavinti mineralus (cinką, magnį ir manganą). Suvartojant daugiau nei 3 alkoholio vienetus per dieną blogėja spermos kokybė, sutrinka testosterono gamyba.

Vaisingumą mažina ir aktyvus, ir pasyvus moterų rūkymas. Rūkančių moterų tikimybė pastoti sumažėja 40 proc. Rūkymas neigiamai veikia kiaušidžių folikulų brendimą bei gimdos gleivinės implantacinę funkciją. Planuojant nėštumą rekomenduojama bent tris mėnesius nerūkyti. Rūkančių vyrų sperma būna prastesnės kokybės, taip pat rūkymas neigimai veikia vyrų kraujotaką ir potenciją.

Moterys, kurių KMI (kūno masės indeksas) yra didesnis nei 30 kg/m², pastoja sunkiau, yra didesnė persileidimo rizika. Vyrų, kurių KMI 25-30, judrių spermatozoidų skaičius sumažėjęs. Per liesos moterys taip pat sunkiau pastoja. Netekus daugiau nei 15 proc. kūno svorio gali sutrikti mėnesinių ciklas, o netekus daugiau nei 30 proc. riebalinio audinio gali išsivystyti amenorėja.

Vyrų lytines liaukas neigiamai veikia šiluma. Dėl sėdimo darbo, pirtyje, dėvint aptemptas glaudes, karščiuojant pakyla sėklidžių temperatūra, o tai neigiamai veikia spermatozoidų gamybą. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad vienkartinės sauskelnės dėl šilumos poveikio neigiamai veikia besiformuojančias berniukų sėklides, todėl prognozuojama, kad po 15 metų nevaisingų vyrų gali dar padaugėti. Moterų lytines ląsteles gaminančių kiaušidžių normaliai veiklai, priešingai, reikia šilumos. Todėl rizikinga šaltuoju metų laiku vilkėti drabužius, apnuoginančius juosmenį.

Ovuliaciją gali slopinti įvairūs vaistai: nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai, skydliaukės hormonai, antidepresantai, trankviliantai, preparatai astmai gydyti. Vyrams ilgalaikis antibiotikų vartojimas gali sukelti oligozoospermiją, betablokatoriai ar psichotropiniai vaistai – impotenciją. Moterų ir vyrų vaisingumą neigiamai veikia chemoterapija ir spindulinis gydymas. Marihuana ir kokainas neigiamai veikia ovuliaciją, prastina spermos kokybę.

Aborto metu gali būti pažeista gimda ar jos kaklelis. Tai turi įtakos vaisingumui, padidėja persileidimo rizika kito nėštumo metu.

Žmogaus energijos rezervai priklauso nuo tinkamo miego ir poilsio režimo. Jei energijos trūksta, t.y., žmogus mažai ilsisi ar miega, kūnas persidirba, tampa vangus, labai pažeidžiamas vaisingumas. Be to, kenčia ir virškinimo bei endokrininė sistema, organizmui sunku pasisavinti reikalingų maisto medžiagų, pažeidžiama vaisingumui svarbi imuninė sistema.

Vyrų vaisingumui kenkia sporto šakos, susijusios su svarmenų kilnojimu – gali išsiplėsti sėklidžių venos ir sutrikti lytinė funkcija. Vaisingumas mažėja vartojant anabolinius steroidus, nes per pagumburio-hipofizės-sėklidžių ašį slopinama spermatozoidų bei testosterono gamyba.

Mobiliojo telefono skleidžiamos bangos turi neigiamą poveikį vyro spermatozoidų kiekybei ir kokybei. Dažnai kalbant mobiliuoju telefonu didėja spermatozoidų su pakitusia morfologija skaičius, taip pat bendras jų skaičius ir judrumas. Dažniau nevaisingi būna vyrai, dirbantys prie radarų laivuose ar kituose įrengimuose, kur yra aukštesnis elektromagnetinės spinduliuotės lygis.

Žalingos aplinkos medžiagos, pavyzdžiui, iš herbicidų ir medienos apsaugos priemonių išsiskiriantys chloro angliavandeniliai kaupiasi vidiniuose moters lytiniuose organuose: kiaušidėse, kur trikdo folikulų brendimą ir kiaušialąsčių vystymąsi; gimdos kaklelio gleivinėje, kur paralyžiuoja spermatozoidus ir sutrumpina jų gyvavimo laiką, gimdos gleivinėje, kur neleidžia implantuotis apvaisintai kiaušialąstei. Be to, žalingos aplinkos medžiagos per smegenis sutrikdo hormonų pusiausvyrą, o pasekmės gali būti tokios pačios kaip veikiant psichiniams dirgikliams. Hormonų  pusiausvyrą trikdo, spermos kokybę mažina sunkieji metalai (gyvsidabris, švinas ir kadmis) ir pesticidai. Nedidelis kenksmingų medžiagų kiekis nesukelia jokių kitų simptomų, tačiau lėtinis šių medžiagų veikimas sukelia nevaisingumą.

Derėtų atsisakyti ar bent jau sumažinti įrodytų žinomų koreguojamų rizikos veiksnių – vaisingumą veikiančių žalingų įpročių (nerūkyti, nevartoti narkotikų, nebūtinų vaistų, vartoti mažiau alkoholio, siekti normalaus kūno svorio). Labai svarbu – lytinio gyvenimo higiena, pastovus partneris. Moterims rekomenduojama planuoti nėštumą iki 35 metų.