Pastoracinė pagalba

Nevaisinga katalikų šeima susiduria su daugybe iššūkių: iš medikų pusės – siūlomos medicinos technologijos dažniausiai prieštarauja Katalikų Bažnyčios mokymui; šeimoje – kai kiti šeimos nariai, įkalbinėja imtis „paprastų“ nevaisingumo sprendimo būdų – pagalbinio apvaisinimo; bendruomenėje – stipriai pabrėžiama šeimos ir šeimyninio gyvenimo, tėvystės ir motinystės svarba. Dvasinis iššūkis: jei vaikas yra Dievo dovana, bevaikystė imama suvokti kaip Dievo bausmė, pradedama save kaltinti, iš nevilties arba iš baimės gresia visai nusisukti nuo Dievo.

Pastoracinės pagalbos nevaisingai katalikų šeimai tikslai:

• Padėti susilaukti kūdikio etišku, Katalikų Bažnyčios mokymui neprieštaraujančiu būdu.

• Padėti suvokti nuolatinį Dievo buvimą šalia išgyvenant silpnumą, nusivylimą, neviltį.

• Jei kūdikio susilaukti neįmanoma, padėti šeimai ir kiekvienam sutuoktiniui individualiai su tuo susitaikyti, pamatyti, kad kitoks gyvenimas irgi yra visavertis.

Susidūrusi su nevaisingumu katalikų šeima problemą vertinti ir spręsti turėtų Bažnyčios mokymo šviesoje. Tačiau neretai stinga reikalingų žinių, suvokimo, savęs vertinimo gebėjimo. Tokia parama turėtų būti suteikiama bažnytinėje bendruomenėje. Nevaisinga šeima turėtų kreiptis į kunigą ar sielovados darbuotoją, kur sulauktų stiprinančio dvasinio pokalbio, padedančio suvokti ir įvertinti prioritetus, pašaukimą, įžvelgti Dievo valią.