Pastoracinės pagalbos nevaisingoms šeimoms gairės

Su nevaisingumu susidūrusios katalikų šeimos dažnai atsiduria savotiškoje socialinėje atskirtyje. Kasdieniniame gyvenime juos nedaug kas sieja su vaikų turinčiais katalikais, nes skiriasi poreikiai ir interesai, užimtumas, laisvalaikis. Neretai juntamas stiprus Bažnyčios mokymo nesuprantančių kitų šeimos narių spaudimas siūlant rinktis reprodukcines technologijas. Kadangi tradiciškai vaikai laikomi Dievo dovana, labai nelengva matyti, kaip kita buvusi nevaisinga šeima ima ir susilaukia vaikelio. Matant, kaip Kūrėjas apdovanoja kitus, gali apimti jausmas, kad Viešpats atsako tik į kitų žmonių maldas. Tai dažnas dvasinis iššūkis nevaisingoms katalikų poroms.

Daugybė nevaisingų katalikų šeimų teigia, kad norėtų sulaukti daugiau paramos ir palaikymo parapijose. Nors NPT yra tikra palaima nevaisingoms poroms, apie šią technologiją itin stinga informacijos. Be to, žmonės teigia, kad jiems trūksta ne tiek švietimo, kiek meilės, paramos ir dvasinio vedimo. Katalikų Bažnyčios mokyme apie lytiškumą ir šeimą yra visi nevaisingumo prevencijos elementai. Svarbu pasitelkus mokslinius argumentus patvirtinti Bažnyčios mokymo tiesą ir drąsiai skelbti ją viešai.

Mažiau nei pusė nevaisingumą patiriančių šeimų tiriasi, dar mažiau ieško profesionalios pagalbos. Įvertinus, kad nevaisingumas yra ne tik medicininė ar socialinė, bet ir dvasinė krizė, išlieka klausimas, kodėl tiek daug su nevaisingumo problema susiduriančių krikščionių taip sunkiai randa paguodą ir naudingos išminties religijoje? Viena priežastis ta, kad nepaisant tokio santykinio akivaizdumo Biblijoje, daugumoje kongregacijų nevaisingumas yra „neregima tikrovė“.

Kartais ne vienerius metus nevaisingumą bandanti įveikti pora taip siekia trokštamo rezultato, kad visiškai pamiršta kitus gyvenimo aspektus ir Dievo dovanas: laimingą santuoką, galimybes tarnauti Viešpačiui bendruomenėje, draugus ir šeimą, darbą, galimybę domėtis kultūra, keliauti. Siekiama tikslo savomis pastangomis pamirštant Kūrėją.

Bevaikė šeima tampa visos Bažnyčios problema dėl dažnai neteisingo požiūrio. Nevaisinga pora taip pat yra Dievo įrankis liudyti tikėjimą, viltį ir meilę. Bevaikė santuoka gali būti netgi vertingesnė už tą, kur du žmones sieja tik bendras kūdikis. Bažnyčia turėtų šviesti bendruomenę, kad bevaikė santuoka taip pat išreiškia Dievo valią.

Sulaukus daugiau besikreipiančiųjų, parapijoje ar prie šeimos centro būtų tikslinga kurti nevaisingų šeimų grupę. Remiantis užsienio šalių (JAV, Australija, Lenkija) patirtimi galima teigti, kad yra šeimų, kuriems geriausia parama – bendrauti su kitais dėl panašių problemų kenčiančiais. Žinoma, yra porų, kurioms pasiūlymas ateiti į grupę turėtų visiškai priešingą, atstūmimo poveikį, todėl dera elgtis jautriai ir apdairiai. Verta pastebėti, kad kyla pavojus paramos nevaisingoms šeimoms grupėms virsti savigailos grupėmis. Nevaisingi sutuoktiniai palankiau vertina konferencijas šeimoms, kviečiant kvalifikuotus specialistus, suteikiant naudingos informacijos. Tiesa, tokias konferencijas nederėtų organizuoti dažniau nei tris keturis kartus per metus dėl tos pačios priežasties: visuomenės sužavėjimo ir savigailos pavojaus. Be to, po informatyvių konferencijų reikia daug laiko ramiai apgalvoti svarstytas temas.

Dažnai nevaisingumo problemų turinčios šeimos linkusios užsisklęsti, jokiu būdu savo problemų neaptarinėti viešai. Prikalbinti porą pasidalinti rūpesčiais ir šitaip palengvinti skausmą gali būti sudėtinga, kartais toks kišimasis ir visiškai atbaido. Nebloga išeitis yra interneto svetainės ir forumai, kur galima gauti nemažai informacijos, patarimų, palaikymo, o apsisprendus – ir „gyvos“ paramos kontaktus. Toks forumas siūlomas ir šioje svetainėje. Taip pat nevaisingumo problemų turintiems asmenims yra nemažai katalikiškų interneto tinklalapių anglų kalba. Nuorodos į kai kuriuos iš jų pateikiamos šioje svetainėje.

Sunkiausia organizuojant pastoracinę pagalbą – atsižvelgti į itin specifinius konkrečios nevaisingos šeimos poreikius, didelį pažeidžiamumą, jautrumą. Siūlant bet kokią pagalbą svarbu paisyti nevaisingumo sukeliamų išgyvenimų pobūdžio:

• Sielvartaujama dėl neapčiuopiamo dalyko. Nevaisingumas – svajonės netektis, kuri tam tikru požiūriu gali būti dar skaudesnė: „Atidėta viltis susargdina širdį“ (Pat 13, 12).

• Kentėjimas nuolatinis, chroniškas sielvartas be pradžios ir pabaigos. Kiekvieną mėnesį viltys kyla ir vėl žlunga, reikia išmokti susidoroti su ilgalaike emocine įtampa.

• Tai tylus sielvartas: paprastai nėra jokių regimų nevaisingumo požymių, todėl kančia lieka paslėpta. Dažniausiai atvirai apie tai nekalbama, daugumai žmonių nevaisingumas – neliečiama tema. Lengviau nieko nesakyti. Šeima dažnai pasijunta izoliuota.

• Nevaisingumas paliečia du žmones, kurie paprastai labai skirtingi ir savo prigimtimi, ir emocinėmis reakcijomis, todėl didelę įtampa patiria ir santuokos ryšys. Sutuoktiniams itin svarbu artimai bendrauti tarpusavyje. Nevaisingumas dažnai paliečia pačią asmenybių ir santuokos esmę.

• Vaikai – savotiškas ryšys su ateitimi. Susidūrus su nevaisingumu neretai iškyla mirtingumo („Ką po savęs paliksiu?“), ateities („Kas manimi rūpinsis senatvėje?“) klausimai, netgi tikslo ir krypties klausimas apskritai.

Žinoma, panašios problemos kamuoja ne visas nevaisingas poras, tačiau neįtikėtina, kokie paslėpti įsitikinimai ir prietarai gali iškilti susidūrus su įtampa. Nevaisingoms katalikų šeimoms užsienio šalyse pagalba suteikiama informuojant ir siūlant dvasinę paramą. Įvertinus nevaisingų šeimų sielovados užsienio šalyse patirtį ieškoma pagalbos nevaisingoms šeimoms būdų Lietuvoje.