gyvybė

Gyvybės nepriklausomumas ir neliečiamumas

Žmogaus gyvybė nedisponuotina ir nežeistina, nes ji yra šventa iš prigimties. Tai pripažįsta kiekvienas sveikas protas nepriklausomai nuo religijos. Žmogus privalo pripažinti neįkainojamą Dievo Kūrėjo ir Tėvo padovanotos gyvybės vertę ir prisiimti atsakomybę. Dievas skelbia, kad jis yra absoliutus žmogaus, sukurto pagal Jo paveikslą ir panašumą, gyvybės Viešpats (Pr 1, 26-28), todėl žmogus negali daryti su ja ką sumanęs. Žmogaus gyvybė ir mirtis yra Dievo rankose ir galioje.

Santuokinė meilė – laisvas dovanojimasis

Norint suvokti tikrąją santuokinės meilės prigimtį, jos kilnumą ir grožį, reikia suvokti šaltinį, iš kurio ji kyla, t.y. Dievą, kuris yra Meilė (1 Jn 4, 8). Santuoka nėra nei atsitiktinumo, nei aklo gamtos jėgų veikimo padarinys. Ji išmintingo Kūrėjo Dievo įsteigta tam, kad žmonėse būtų realizuotas Jo meilės planas. Santuoka priklauso nuo vyro ir moters laisvo ir asmeniško pasirinkimo. Tai susitarimo aktas, „pagimdantis“ santuoką ir padarantis du žmones vyru ir žmona.

Žmogaus asmens samprata

„Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos“ (Pr 1, 27). Sukurtu pagal Dievo paveikslą yra laikomas visas žmogus. Pagal Vatikano II susirinkimo viziją, Dievo paveikslas žmoguje yra pamatinis ir nukreiptas į Dievą, sudarantis žmogaus orumo ir neatimamų žmogaus teisių pagrindą. Žmogaus skirtingumą nuo visų kitų kūrinių aiškiausiai parodo tai, jog tik žmogaus sukūrimas vaizduojamas kaip Dievo atskiro sprendimo rezultatas, apgalvotas siekis žmogų su Kūrėju sujungti savitu ir ypatingu ryšiu.

Gyvybės kultūros kūrimas

Susidūrus su šiuolaikiniame pasaulyje glūdinčiais nesuskaičiuojamais rimtais pavojais gyvybei, galima pasijusti visiškai bejėgiu: ima atrodyti, jog gėris niekada netaps toks galingas, kad nugalėtų blogį, kad esame milžiniško, dramatiško gėrio ir blogio, mirties ir gyvybės, „mirties kultūros“ ir „gyvybės kultūros“ konflikto liudytojai. Tačiau mes ne tik „susiduriame“ su šiuo konfliktu, bet neišvengiamai esame jo „viduje“: jis liečia mus visus, visi jame dalyvaujame, ir esame neišvengiamai atsakingi už tai, kad apsispręstume besąlygiškai remti gyvybę.

Užsiprenumeruoti gyvybė