meilė

Meilė – kuriantis ir kuriamas santykis tarp asmenų

Labiausiai su Dievu supanašėjama per meilę. Apaštalas Jonas, kalbėdamas apie giliausius Dievo būties slėpinius sako, kad „Dievas yra meilė“ (Jn 4, 16). Jeigu žmogus yra Dievo paveikslas, vadinasi, ir žmogaus prigimtis yra meilė. Žmogus negali gyventi be meilės. Jis ima nebesuvokti savęs, gyvenimas netenka prasmės, jeigu jame nepasireiškia meilė, jeigu žmogus jos nepatiria ir negali joje gyvai dalyvauti.

Santuokinė meilė – laisvas dovanojimasis

Norint suvokti tikrąją santuokinės meilės prigimtį, jos kilnumą ir grožį, reikia suvokti šaltinį, iš kurio ji kyla, t.y. Dievą, kuris yra Meilė (1 Jn 4, 8). Santuoka nėra nei atsitiktinumo, nei aklo gamtos jėgų veikimo padarinys. Ji išmintingo Kūrėjo Dievo įsteigta tam, kad žmonėse būtų realizuotas Jo meilės planas. Santuoka priklauso nuo vyro ir moters laisvo ir asmeniško pasirinkimo. Tai susitarimo aktas, „pagimdantis“ santuoką ir padarantis du žmones vyru ir žmona.

Skaistumo prasmė

Skaistumas – darnus lytiškumo įjungimas į žmogaus asmenybę, t.y. į vidinę kūninio ir dvasinio žmogaus vienybę. Lytiškumas, iš kurio matyti, jog žmogus priklauso fiziniam pasauliui, tampa tikrai žmogiška asmens savastimi, kai jis įjungiamas į vieno asmens santykį su kitu, į visišką ir laiko nesaistomą abipusį vyro ir moters savęs dovanojimą neribotam laikui. Meilės skaistumas ir tyrumas yra šventi dalykai ta prasme, kad tai yra Dievo nustatyti tikros meilės pagrindai.

Žmogaus lytiškumas

Žmonės, būdami kūniški asmenys, skiriasi vieni nuo kitų savo lytiškumu, kuris yra žmogaus kaip asmens pamatas. Juo remdamiesi vyrai ir moterys išreiškia santykius su kitais, su pasauliu ir netgi su Dievu. Būti žmogumi reiškia būti vyru arba moterimi. Reiškia būti lytiška būtybe. Jau paties Dievo valia žmogus egzistuoja kaip vyras arba moteris. Kiekvienas žmogus nuo pat savo atsiradimo pradžios yra gavęs lytinį tapatumą, kurį privalo priimti kaip dovaną ir ja džiaugtis. Lytiniai vyro ir moters skirtumai yra Dievo plano žmonijai dalis.

Atsakinga tėvystė ir motinystė

Duoti gyvybę kitam žmogui, pažadinti jį gyvenimui yra ypatingos atsakomybės reikalaujantis veiksmas. Atsakinga tėvystė ir motinystė susijusi su daugeliu komponentų, t.y. fizinėmis, ekonominėmis, psichologinėmis ir socialinėmis sąlygomis. Sąmoningais tėvais laikysime tuos, kurie, protingai apsigalvoję ir kilnumo skatinami, nusprendžia laukti daugiau vaikų arba dėl rimtų priežasčių pasiryžta ribotą ar neribotą laiką vaikų negimdyti, bet kartu ir laikytis dorinių įstatymų.

Užsiprenumeruoti meilė