prokreacija

Gyvybės perdavimas prokreaciniu būdu

Krikščioniškoje etikoje žmogaus lytiškumas suprantamas kaip meilės ir gyvybės perdavimas, todėl visada pabrėžiamas nenutraukiamas egzistencinis ir psichologinis ryšys tarp gyvybę perduodančios (arba prokreacinės) žmogaus lytiškumo dimensijos ir meilę perduodančios (arba asmenis jungiančios) dimensijos. Naujos gyvybės perdavimas yra įmanomas dėl asmenų lytinių galių. Prokreacijos aktu pradedamas ir pagimdomas kitas asmuo, orumu ir verte prilygstantis savo tėvams. Vadinasi, lytinė galia leidžia asmeniui dalyvauti Dievo darbe perduodant gyvybę naujiems asmenims.

Žmogaus asmens samprata

„Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos“ (Pr 1, 27). Sukurtu pagal Dievo paveikslą yra laikomas visas žmogus. Pagal Vatikano II susirinkimo viziją, Dievo paveikslas žmoguje yra pamatinis ir nukreiptas į Dievą, sudarantis žmogaus orumo ir neatimamų žmogaus teisių pagrindą. Žmogaus skirtingumą nuo visų kitų kūrinių aiškiausiai parodo tai, jog tik žmogaus sukūrimas vaizduojamas kaip Dievo atskiro sprendimo rezultatas, apgalvotas siekis žmogų su Kūrėju sujungti savitu ir ypatingu ryšiu.

Natūralus šeimos planavimas

Šeimos planavimas – viena sudėtingiausių problemų, kurias tenka spręsti sutuoktiniams ir kuris visada susijęs su atsakinga tėvyste ir motinyste. Todėl sutuoktiniai, sąmoningai planuodami šeimą, turėtų pasirinkti tinkamas, moralias priemones šeimos planavimui. Natūralus šeimos planavimas labiau nei kiti metodai ugdo vyro ir moters savitarpio pasitikėjimą, pagarbą bei skatina abipusį atvirumą, dvasinį artumą ir bendrą supratimą.

Užsiprenumeruoti prokreacija