Vaisingumas

Vaisingumas yra prigimtinis asmens gėris, kurio dėka vyras ir moteris dovanoja kitam asmeniui gyvybę ir gyvenimą, realizuodami save tėvystėje ir motinystėje. Todėl vaisingumas yra santuokinės meilės ženklas ir vaisius.

Vedybinės meilės ir viso šeimos gyvenimo prasmė yra didžiadvasiškas sutuoktinių ryžtas bendradarbiauti su Kūrėjo ir Atpirkėjo meile, kuris per juos nuolat didina ir turtina savo šeimą. Taip sutuoktiniai, vykdydami žmogaus gyvybės perdavimo ir auklėjimo pareigą, tampa Dievo Kūrėjo meilės bendradarbiais. Tačiau santuokinis vaisingumas neapsiriboja vien fiziniu vaikų gimdymu, jis plečia bei turtina moralinį ir dvasinį gyvenimą, kurį dėl savo pašaukimo tėvas ir motina perduoda vaikams, o per vaikus – Bažnyčiai ir pasauliui. Kadangi sutuoktinių meilė yra ypatingas dalyvavimas paties Dievo gyvenimo ir meilės paslaptyje, Bažnyčia saugo ir gina tokį santuokos garbingumą prisiimdama didelę atsakomybę už žmogaus gyvybės perdavimą. Kai kalbama apie ryšį tarp santuokinės meilės ir atsakingo gyvybės perteikimo, elgesio moralumas priklauso ne vien nuo intencijos grynumo ir motyvų įvertinimo, bet privalo būti nustatytas objektyviais kriterijais, pagrįstais asmens ir jo veiksmų prigimtimi. Šie kriterijai išsaugo abipusio savęs dovanojimo ir žmogaus gyvybės kūrimo prasmės visumą tikrosios meilės kontekste. Bažnyčia nuolat stengiasi parodyti lyties prasmę kaip viso žmogaus asmens – vyro ar moters, sukurto pagal Dievo paveikslą, vertybę ir užduotį.